Psichologija

Delfi portalo žurnalistės Faustos Marijos Leščiauskaitės pokalbis su Rasa Siudikiene apie santykius. Mes visi ateinam į poros santykį atsinešdami didelę patirtį iš prigimtinės šeimos. Atsinešame tarsi įrankių kraitį: vaikiškuosius elgesio modelius, (ne)gebėjimus išbūti konfliktuose, vengimo/prisirišimo taktikas, baimes, saugumo poreikį, norą kontroliuoti.  Tie įrankiai gali būti tinkami, o gali būti moraliai nusidėvėję, bet mes vis tiek juos naudojame. ... plačiau
Delfi portalo žurnalistės Faustos Marijos Leščiauskaitės pokalbis su Rasa Siudikiene apie pogimdinę depresiją, gimdyvių nuovargį ir motinystę lengvinančius būdus bei stiprybės šaltinius. ... plačiau
Psichoterapijos klientai dažnai atsineša į konsultacijas artimų santykių problemą prieššventiniu laikotarpiu: „šventės nedžiugina“, „nekenčiu važiuoti pas močiutę“, „viską atiduočiau, kad tik nereiktų ten dalyvauti“ , „gėda kam nors sakyti, bet nenoriu švęsti pas tėvus“ , „nežinau kaip vėl atlaikysiu, jeigu atvažiuos teta“ ir t.t. Kaip nesugadinti švenčių sau ir nejausti kaltės? Straipsnis publikuotas Delfi portale 2023.12.24. Autorė Fausta Marija Leščiauskaitė kalbina Rasą Siudikienę.   ... plačiau
Šiuolaikiškas psichoterapeutas – tai ne „tylintis“ specialistas, o priešingai – proaktyvus, kūrybiškas specialistas, kuris geba parinkti tinkamas priemones psichoterapijos klientui, taikantis intervencijas, užduodantis kryptingus klausimus. Patirtis su išklausančiu psichoterapeutu gali nuvilti arba gali atsirasti nepatenkintas noras gauti iš psichoterapeuto atgalinį ryšį. Vis tik šiuolaikinių psichoterapijos krypčių specialistai (Geštalt, KET ir kt.) gali būti kryptingesni ir gerokai aktyvesni negu tradicinės psichologijos specialistai. Taip pat psichoterapijoje gali būti taikomi ir kūrybiškieji metodai - metaforos, žaidimai, molio lipdymas, smėlio lietimas, piešimas, muzika, drama ir kt. ... plačiau
Psichoterapija – tai serija susitikimų tarp specialisto ir kliento. Susitikimams yra keliamas tikslas. Psichoterapijos tikslai gali būti įvairūs, štai keli pavyzdžiai: Tikslas susivokti situacijoje; Tikslas keisti save; Tikslas pakeisti santykius; Tikslas padėti sau. Kaip matote, tikslai gali būti įvairūs, o ilgalaikės psichoterapijos eigoje tikslai gali keistis. ... plačiau
Depresija sergantis žmogus tarsi pasineria į skausmingos tylos būseną, kurioje jam saugu būti ir legalu „nieko nenorėti“. Abejojama savimi, gyvenimu, tikslais. Gal ir jums tai pažįstama? Tylėjimas - visada yra apie kažką. Tai gali būti didžiulis emocinis nuovargis, apatija, beviltiškumo jausmas, savęs pastatymas „į vietą“, atsitvėrimas nuo bet kokių išorinių emocijų, vidinis liūdesys. Dažniausiai, kai tylime - tarsi apsaugome save nuo to, ką įvardinti būtų sunku. ... plačiau
Nežinau kaip jūs, bet aš kartais mintimis ištrūkstu iš mamiškos rutinos (kasdieninė logistika „pusryčiai-mokykla-pietūs-būreliai-namų darbai-vakarienė“)  ir susimąstau apie „laimę“.  Ar mano vaikai auga laimingi? Ar aš jaučiuosi laiminga? Kuo maitinamas, kokiomis trąšomis tręšiamas  tėvų ir vaikų laimingumo pojūtis?  Ar įmanoma jaustis laiminga moterimi, kai esu atsakinga mama ir turiu daug įsipareigojimų – vaikams, vyrui, šeimai? ... plačiau
Šis tekstas parašytas tam, kad pastiprinčiau mamas, kurias ima nepaaiškinamas graudulys, baimė dėl vaiko,  kuomet jaučiasi negerai, neužtikrintai arba kitaip tariant „jaučiasi bloga mama“. Jeigu tau liūdna, apninka baimė, nežinomybė, šis tekstas yra – tau, jis gali padėti. ... plačiau
Žindymas yra nuostabus dalykas, tačiau negarantuoja ryšio tarp mamos ir vaiko.  Žindymo esmė - ne biocheminė mamos pieno sudėtis, bet ryšio užmezgimas per akių kontaktą ir prisilietimą (skin to skin contact). Žindymo ypatingumą sudaro tai, jog mažiausiai 8 kartus per parą Mama paima vaiką, priglaudžia prie savęs ir pažiūri jam į akis.   ... plačiau