Terapijos metu pradėjau aiškiau matyti savo santykius. Supratau, kad juose esu priėmusi kelis vaidmenis, tai aukos ir gelbėtojos, ir kartu esu priklausoma nuo kito žmogaus priklausomybės. Tas nušvietė daug skausmingų emocijų ir pojūčių: liūdesį, kaltę, baimę palikti, baimę būti paliktai, taip pat baimę prarasti kontrolę ir jausmą, kad jei nepasaugosiu, dėl mano veiksmų gali kitam nutikti kažkas blogo.
Atsirado suvokimas, kad ryšys su kitu žmogumi, kuris man yra labai svarbus, ilgainiui žaloja tiek mane, tiek kitą, o „išgelbėti abiejų“ gali tik Dievas.
Terapijos metu vis labiau atsiskleidžia mano vidinis konfliktas. Viena mano dalis nori laikyti, gelbėti, neprarasti ryšio, o kita dalis vis labiau ima suprasti, kad buvimas šalia žeidžia. Šis konfliktas kelia daug įtampos, nuovargio ir nerimastingumo. Suprantu ir mokausi šį konfliktą išbūti ir labiau save girdėti.
Santykyje su terapeute jaučiausi priimta ir saugi, nors kartais girdėti tiesą būna sunku, tačiau suvokiu, kad ji reikalinga ir svarbi mano asmeniniam santykiui su savimi. Esu labai dėkinga, kad Rasa pasako tai, ko pati nenoriu pamatyti.
Po metų terapijos atėjo gilus supratimas, kad visada ir visur galiu atsiremti į save. Pamažu formuojasi nuostata, kad svarbiausia yra ne tai, ką galvoja kiti ar ką apie mane galvoja aplinkiniai, o tai, kaip aš pati jaučiuosi su savimi. Šis suvokimas leidžia lengviau kvėpuoti.
Šiuo metu esu etape, kuriame išoriškai esu „sustojusi”, tačiau viduje vyksta labai intensyvus procesas. Jaučiu daug vidinės kovos, pasimetimo ir abejonių, nors išoriškai tai nematoma. Leidžiu sau nebesivaikyti žmonių, norų ar lūkesčių, kurie anksčiau atrodė būtini, ir mokausi tiesiog išbūti. Pamažu vyksta didelis vidinis darbas su savimi ir mintimis, ir man šiuo metu to pakanka.
Pastebiu, kad anksčiau jaučiau poreikį vis kažką įrodyti, kad mano gyvenimo kryptis verta per pasiekimus ar pripažinimą. Dabar šio poreikio nebeliko, nes tai, ką gyvenu, yra mano, ir man reikia prisiimti atsakomybę už save, už tiesą, kuri susijusi santykiais.
Mokausi save statyti sau į pirmą vietą ir suprasti, ką bando kūnas pasakyti.
Į terapiją atėjau su mintimi rasti pagalbą, ramybę ir motyvaciją gyventi. Pojūčiai kilo įvairūs – nerimas, baimė, kaip į mane pažiūrės, kokią nuomonę apie mane susidarys, ar atitiksiu terapijos lūkesčius ir ką aš iš jos iš tikrųjų gausiu.
Esu labai emocingas ir jautrus žmogus, todėl nuolat patirdavau įvairių jausmų. Vienu metu kilo prieštaringų minčių, buvo labai sunku ir norėjosi nebesuprasti, kas vyksta. Buvau uždara, viską laikydavau savyje, tačiau iš skausmo pamažu pradėjo rastis žinios ir supratimas.
Ieškojau pagalbos, nes viena pati jau nebesugebėjau ir nebeturėjau jėgų susitvarkyti su savo problemomis. Pradėjusi lankytis terapijoje supratau, kad mano būsena, elgesys ir jausmai yra susiję su mano vaikyste. Iš pradžių tai mane neramino ir jaudino, tačiau vėliau išmokau apie tai kalbėti ir pasitikėti savo terapeute, o ne laikyti viską savyje.
Labai džiaugiuosi, kad mano terapeutė yra tas žmogus, su kuriuo galiu kalbėti apie viską, galiu visiškai atsiverti ir nebijoti papasakoti, kas mane neramina, kokios mano nuotaikos, kas vyksta su mano kūnu. Žinau, kad būsiu suprasta, gausiu patarimų ir pasiūlymų.
Labai bijojau nuvilti savo terapeutę, nes man buvo sunku priimti tam tikrus sprendimus, dar vis reikėjo laiko ir jaučiausi kalta prieš save bei terapeutę. Tačiau pokalbiai mane nuramino ir supratau, kad mane priima tokią, kokia esu. Nereikia bijoti visko sakyti atvirai, nes visada galiu gauti palaikymą ir supratimą.
Lankydama terapiją jaučiu, kad aš labiau tikiu savimi. To, ko aš anksčiau nesileisdavau padaryti, bijodavau elementarių dalykų, pavyzdžiui, viena nueiti apsipirkti, tai dabar galiu netgi papietauti viena kavinėje.
Jaučiu daugiau drąsos, jau nebeskubu taip, kaip anksčiau. Sustoju pasigrožėti gamta, pamatyti tai, ko anksčiau nepastebėdavau. Išmokau nusiraminti, kai pajuntu, kad mane apima nerimas.
Pasikeitė mano elgesys – išklausau, ką kiti nori pasakyti, nepertraukinėju, pirmiausia ramiai pagalvoju, nepuolu iš karto atsakyti. Jaučiuosi pati tarsi labiau suaugusi, ne taip stipriai reaguoju į iškilusias problemas.
Stengiuosi pati užduoti sau klausimus ir į juos atsakyti, problemas spręsti, o ne būti impulsyvi. Išmokau atlikti kvėpavimo pratimus nusiraminimui.
Kai ateinu susierzinusi ir įsitempusi į terapiją, po terapijos išeinu atsipalaidavusi ir nusiraminusi. Iš terapeutės kylanti šiluma, ramybė, supratimas ir palaikymas man suteikė ramybę, suteikė drąsos, kad, jei išdrįstu kreiptis pagalbos, man padės.
Aš suvokiu ir suprantu, kad viską turiu atlikti pati ir prisiimti atsakomybę už tai, kaip aš gyvenu savo gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kiek pagalbos sulauksiu iš terapeutės.
Per pastaruosius dvejus metus turėjau galimybę lankyti psichoterapiją pas Rasą, ir ši patirtis man tapo viena vertingiausių investicijų į save. Pirmaisiais metais dirbome intensyviai – maždaug kartą per savaitę, antraisiais – kartą per dvi savaites. Tai buvo gilus, prasmingas ir labai turiningas procesas. Noriu iš karto pasakyti – ir nesitikėjau, kad psichoterapija bus vien maloni ar lengva patirtis. Tai yra darbas su savimi. Kartais sudėtingas, reikalaujantis atvirumo, drąsos ir pastangų. Tačiau į šį procesą ėjau ne tikėdamasi greito rezultato, o labiau pasitikėdama pačiu virsmu, augimu ir pokyčiu. Ir šiandien, po dvejų metų, galiu nuoširdžiai pasakyti – teigiami pokyčiai mano gyvenime yra neįtikėtinai dideli. Manau, kad psichoterapija šiandien yra ypatingai reikalinga šiuolaikiniam žmogui – ypač tam, kuris gyvena intensyvų asmenį ir profesinį gyvenimą, neša daug atsakomybių, sprendžia sudėtingas situacijas, derina darbą, šeimą, augina vaikus, turi namuose paauglių. Tokiose gyvenimo aplinkybėse profesionali pagalba tampa ne prabanga, o labai vertinga atrama. Taip pat norisi paneigti vieną dažną mitą apie psichoterapiją. Tai tikrai nebuvo procesas, kuriame „aš tik kalbu, o manęs tiesiog klauso“. Vyko gyvas, intensyvus ir labai prasmingas dialogas bei mainai. Rasos profesionalumas, jos vertybės, žmogiškumas, gebėjimas girdėti, įžvelgti esmę, padėti suprasti, kas vyksta žmogaus viduje, man buvo ir tebėra neįkainojami. Žinoma, didžiausią darbą vis tiek atlieku pati. Tačiau labai svarbu, kas tame mano kelyje eina šalia. Dirbti kartu su Rasa buvo saugu, prasminga ir labai vertinga. Šiuo metu planuoju tęsti savo kelią ir smalsumo vedama išbandyti kitą psichoterapijos kryptį, tačiau jau dabar žinau, kad po kelerių metų mielai sugrįšiu pas Rasą. Tai buvo viena geriausių patirčių, kokias esu turėjusi dirbdama su savimi.
Nuoširdžiai galvoju, kad šie kursai buvo pati geriausia investicija
laukiant mūsų mažylio – net nesitikėjau tiek daug išgirsti ne tik apie žindymą,
bet ir kūdikio priežiūrą, atrodytų, paprastus, bet genialius patarimus
netgi mamos psichologinės savijautos tema !
Jei atvirai, net baisu pagalvoti, kaip pasitikčiau savo sūnelį, jei nebūčiau patekusi
į Rasos rankas 🙂 Tad dėkoju iš visos širdies ir siunčiu pačią geriausią energiją!
Dar noriu paminėti, kad Rasa turi talentą vesti tokius kursus
ir neabejoju – teikti pagalbą, kai jos prireikia. Jos ramiu tonu pateikiama informacija
neleidžia abejoti kompetencija ir netgi autoritetu.
Ką sunku rasti informacijos gausoje – tai patikimą informacijos šaltinį. Rasa, mano galva – savo srities profesionalė. Kursai -labai išsamūs. Kursuose gavau žinių ne tik apie žindymo padėtis. Po kiekvieno seminaro dalijausi su artimaisiais išgirsta ir pamatyta informacija (kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių :)) Informaciją lektorė pateikia dalykiškai, suprantamai, neutraliai (t.y.be fanatizmo), tačiau įtikinamai (argumentuotai). Po kursų jaučiuosi nurimusi, pasiruošusi. To linkiu ir kitoms 🙂 Labai rekomenduoju šiuos kursus! P.s. nuotoliniai kursai suteikė galimybę jios lankyti ir negyvenant Kaune. Manau, kad toks kursų vedimo/ lankymo būdas tikrai neturėjo reikšmingos įtakos jų kokybei.
Esu labai patenkinta, nes jau 3ią mėnesį mano mažylė sėkmingai žinda. Šiuos kursus tikrai rekomenduočiau būsimoms mamytėms, nes gavau labai daug aiškios ir argumentuotos informacijos, kuri labai pravertė tiek praktiškai, tiek emociškai. Labai ačiū už visų paskaitų metu skleistą šilumą ir padrąsinimus bei atsakytus klausimus. Už Jūsų profesionalumą. Su kursais gauta video medžiaga, kurią galima žiūrėti ne vieną kartą puikiai papildė paskaitas. Ačiū ir kuo didžiausios sėkmės Jums, Rasa! 🙂
