Ar mano krūtys tinkamos žindymui?
Daugeliui besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų kyla panašūs klausimai: Ar mano krūtys tinkamos? Ar jose bus pakankamai pieno? Ar jos ne per mažos? Ar speneliai tinkami? Ar vaikui bus patogu apžioti? Tokie klausimai natūralūs, ypač kai aplinkoje girdime istorijas apie tai, kaip „vaikas neėmė krūties“, arba „mano krūtys per mažos, nebuvo pieno“, arba „negalėjau žindyti, nes blogi speneliai“ ir taip toliau.
Taigi, daugeliui nėščiųjų kyla natūralus klausimas, kokios gi tos idealios krūtys, kurias vaikai garantuotai žinda? Galiu užtikrinti jus, idealių krūtų nėra! Per savo 20 metų praktiką aš nesutikau moterų, kurių krūtys būtų visiškai netinkamos žindymui. Visos krūtys tinkamos žindymui. Vienokia, ar kitokia krūties forma gali būti patogi ir mažiau patogi, kartais reikia šiek tiek daugiau laiko nei įprasta, kad vaikas išmoktų apžioti krūtį, taip pat prireikia laiko, kol vaiko burnos raumenys sutvirtėja ir jis sugeba ne tik apžioti bet ir išlaikyti vakuumą bei žįsti. Taigi, galime kalbėti tik apie laikinus sunkumus dėl krūtų formos ar dydžio, kuriuos naujagimiai sėkmingai įveikia kartu su mamos kantrybe, išmintimi, intuicija ir pagalba.
Gal atrodys gana kategoriška, tačiau krūtų ar spenelių vertinimą „tinka -netinka“ aš suprantu, kaip konsultanto neprofesionalumo įrodymą. Toks nuvertinimas rodo laktacijos principų neišmanymą, empatijos nebuvimą ir dažnai moteriškos atjautos stoką. Mamos pasakoja, jog toks krūtų „auditas“ skaudžiausiai kerta gimdymo namuose, kuomet žindymo pradžia yra sunki , o naujagimio svoriui krintant, mamą ir be nuvertinimo apninka abejonės gebėjimu išmaitinti vaiką. Tuo metu verkiant reikia profesionalios pagalbos ir palaikymo iš aplinkos. Jeigu jums teks, arba jau teko išgirsti pareiškimą „su tokiomis krūtimis nekankinkite vaiko“ , „čia jums mamyte ne speneliai“, pirmiausia – nusiraminkite, greičiausiai prieš jus žmogus, kuriam trūksta bazinių žinių apie krūties anatomiją ir laktaciją.
Prieš pradėdamos gilintis į krūtų formas, padėkokime Gamtai, kad mus sutvėrė Moterimis ir supraskime, jog visose gyvybės formose klesti įvairovė – vaikus žindo moterys stangriomis, mažomis, minkštomis, kietomis, plačiomis, ilgomis, didelėmis, nevienodomis, nukarusiomis, operuotomis, traumuotomis krūtimis, arba tik viena krūtimi, žino dvynukus, trynukus, žindo silpnus ir ligotus, žindo neįgalius vaikelius, žindo įvaikintus vaikus, žindo niekada negimdžiusios ir prieš tai nežindžiusios moterys. Tik užgimęs naujagimis ieško SAVO MAMOS krūties, orientuodamasis pagal mamos kvapą, jos alsavimą, jos širdies plakimą, jos balsą.
Jei tik ką užgimusį sveiką naujagimį uždėsime ant mamos pilvo ir netrukdydami paliksime juos bent 2 valandoms, toks vaikas pats savarankiškai susiras krūtį: šliauš kryptingai link krūties, baksnos nosimi, uostys, seilėsis, kaišios liežuvį, ragaus, sieks krūties vis tiksliau ir tiksliau, žiosis tol, kol pagaus spenelį ir apžios jį. Jei sveikam naujagimiui suteiksime tokią pradžių pradžią – jo nereikės mokinti apžiojimo, jis suras bet kokios formos krūtį ir apžios bet kokį spenelį.
Visą informaciją apie temą „Ar mano krūtys tinkamos žindymui” rasite podcast kanale
„Pieno upės, meilės ežerai„.
