Relaktacija arba ką daryti, kai trūksta mamos pieno?

Moteris, kuri visai nustojo žindyti, arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat ir moterys, kurios įsivaikina kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to , jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Toks laktacijos sukėlimas (pieno gamybos suskatinimas) ir pagausinimas iki reikiamo kiekio, vadinamas RELAKTACIJA.

Pirma apžvelkime dažniausiai pasitaikančias situacijas, kuomet į žindymą įsiterpia primaitinimas pieno mišinėliais:  baimė dėl nepakankamo naujagimio svorio augimo, alkiui priskiriamas naujagimio verksmas, svorio nepriaugimas dėl per trumpų liežuvio ir lūpos pasaitėlių, nuovargis dėl ištisinio žindymo, aplinkinių ir pačios mamos abejonės dėl gebėjimo išmaitinti kūdikį savo pienu,  neteisinga svorio augimo interpretacija ir t.t. Situacijų gali būti įvairių, tačiau svarbu žinoti esminę žindymo nuostatą – sveika mama gali atstatyti pieno gamybą, ir tik labai retais atvejais pieno gamybą pavyksta atstatyti tik  iš dalies.

Ar relaktacija yra tas pat, kas pieno kiekio padidinimas?

Relaktacija reikšmingai skiriasi nuo paprastos pieno pagausinimo metodikos, nes pienui pagausinti užtenka dažniau žindyti, didinti oda-oda kontaktą, keletą parų būti kartu su vaiku lovoje, įsirengus jaukų “guolį” sau ir vaikui.

Relaktacija taikoma sudėtingesnėse situacijose, kai naujagimiui/kūdikiui reikalingas reikšmingai didelis mišinio arba donorinio pieno kiekis, stipriai atsilieka svorio svorio augimas, kai yra nepilnai išnešiotas naujagimis, kai yra sveikatos problemų ir pan.  Relaktacija turi dar vieną skirtumą nuo pieno gausinimo metodikos: relaktacijai reikalingos papildomos priemonės ir pageidautina žindymo konsultanto priežiūra. Iš esmės relaktacija yra ta pati pieno gausinimo metodika, tik 0 proc. rizikos kūdikiui, su atidesniu svorio stebėjimu ir kasdieniu įvertinimu.

Nusprendusiai relaktuoti moteriai, patariu tvirtai laikytis plano ir rekomendacijų:

3. Apskaičiuokite pieno kiekį kūdikiui

Apskaičiuokite kūdikiui reikalingą pieno kiekį, kuris taps nekintamu visos relaktacijos metu. Tai reiškia, kad apskaičiuotas pieno kiekis išlieka toks pats visas 4-6 savaites, kol vyksta relaktacija.  Įprastai naudojama formulė: 150 ml padauginama iš vaiko svorio (kg) ir padalijama iš maitinimų skaičiaus per parą. Pavyzdžiui, 4 kg kūdikiui skaičiuojama: 150 ml x 4 kg : 8 maitinimų per parą = 75ml/vieno maitinimo metu. Relaktacijos metu rekomenduojama laikytis tik šios formulės (vietoje kiekių nurodytų ant mišinėlių pakuočių, kurie skaičiuojami apytiksliai pagal amžių). Atkreipkite dėmesį, jeigu vaikas buvo ilgai maitinamas iš buteliuko: jo skrandis gali būti labiau išsitempęs, todėl tikėtinas didesnis poreikis pieno mišinėlio kiekiui, tačiau kiekis, apskaičiuotas relaktacijos metu,  neturėtų viršyti maksimalios normos: 200 ml x vaiko svoris (kg) padalinta iš maitinimų skaičiaus per parą. Pavyzdžiui, ilgą laiką maitinto pieno mišiniais iš buteliuko ir retai žindomo, 6 kg svorio kūdikio suvalgomas kiekis relaktacijos metu bus 150 ml (apskaičiuojama pagal maksimalaus kiekio formulę: 200ml x 6 kg : 8 maitinimų per parą = 150ml/vieno maitinimo metu). Taip pat atkreipkite dėmesį ir į atvirkštinį variantą: kudikio, kuris žindytas tik iš krūties, bet trūkstant maisto ir neaugant svoriui, skrandis nėra ištampytas, todėl pradėjus relaktaciją, minimalaus kiekio formulė gali būti taikoma tik kaip siektinas normatyvas – kūdikiui pasiūlomas apskaičiuotas minimalus kiekis, bet jis gali visko nesuvalgyti (150 ml padauginama iš vaiko svorio (kg) ir padalijama iš maitinimų skaičiaus per parą. ). Tai normalu, kad mažyliui prireiks kelių dienų, kol sugebės suvalgyti reikiamą kiekį maisto. Svarbu:  visada pasiūlyti kūdikiui tą pačią (nedinti!) bent minimalią normą. Atkreipkite dėmesį, jog šios skaičiavimo formulės taikytinos tik 1-10 savaitėmis po gimdymo ir remiasi standartinias vidurkiais, kurie gali turėti išimčių, todėl geriau, kai papildomo maisto normą paskaičiuoja žindymo konsultantė, įvertinusi daugiau veiksnių.

Visus maitinimus žindykite ir tuo pat metu papildomą maisto kiekį sumaitinkite žindymo metu iš primaitinimo sistemėlės. Jeigu jūsų vaikas jau įprato prie buteliuko ir neima krūties, turėsite jį pergudrauti: pirmą kartą siūlykite krūtį su primaitinimo sistemėle, kai kūdikis yra apsimiegojęs, bet pilnai neišsibudinęs. Pats tinkamiausias laikas – naktis, arba diena, kai kūdikis miega, tačiau jau artėja maitinimo metas ir jūs jaučiate, jog vaikas netrukus norės valgyti. Apie tai, kad jau artėja vaiko maitinimo laikas, galite pamatyti stebėdama vaiką: miego metu rąžosi, kruta galūnės, juda akių obuoliai po vokais, muistosi ir vėl trumpam prisnūsta. Tai tinkamas metas paruošti krūtį ir pripildytą primaitinimo sistemėlę, patogiai įsitaisyti žindymui ir priglausti apsimiegojusį kūdikį prie krūties su primaitinimo sistemėle. Visi vaikai užuodę mamos pieną pabando žįsti ir gavę gerą srovę iš primaitinimo sistemos tęsia žindymą iš krūties.

Naktį, kuomet yra prietema, o vaikas apsimiegojęs ir labiau atsipalaidavęs, toks gudrus krūties pasiūlymas duoda pačius geriausius rezultatus. Išmintinga mama žino, kaip ištaikyti momentą ir suvilioti kūdikį atgal prie krūties. Svarbu jūsų kantrybė ir kartojimas, nes gali prireikti kelių parų, kol vaikas pripažins krūtį, kaip vertą dėmesio priemonę pasisotinti.

5. Stimuliuokite krūtis, ištraukinėdama pieną

Po kiekvieno maitinimo išsitraukite pieną el. pientraukiu iš abiejų (!) krūtų – ne tik iš antrosios krūties, bet ir iš tos, kurią žindė vaikas. Pavyzdžiui, duodate vaikui kairę krūtį su primaitinimo sistemėle, o po maitinimo ištraukiate pieną iš kairės krūties 20 minučių ir iš dešinės krūties 20 min. Žinoma, tokia dviguba stimuliacija atima mamos laiko apie 1-1,5 val. kiekvienam maitinimui, tačiau pagreitina pieno kiekio augimą ir priartina dieną, kuomet mama žindys ir kūdikis gaus mamos pieną tik iš krūties. Atkreipkite dėmesį, jog nurodyta trukmė bent 20 minučių kiekvienai krūčiai yra minimali, tad galite ją didinti, bet negalite mažinti. Nesijaudinkite, jei krūtis po žindymo atrodo „tuščia“, arba kitoje krūtyje pienas baigia tekėti jau po 10 minučių. Visą laiką, t.y. bent 20 minučių kiekviena krūtis turi būti intensyviai stimuliuojama – t.y. ištraukinėjamas pienas su el. pientraukiu, nepaisant kad “niekas nebėga”. Nėra taip svarbu, kiek pieno ištraukiama pirmomis relaktacijos dienomis, tačiau labai svarbu suteikti gerą stimuliaciją kiekvienai krūčiai, po kiekvieno maitinimo, kad nusiųstumėte signalą hormonų sistemai ir po kelių dienų tokios intensyvios stiumuliacijos, pradėtų gamintis gausesnis pieno kiekis. Įprastai, mamos pastebi pagausėjimą po 2-3 parų ir toliau gausina iki tol, kol pakeičia pieno mišinio kiekį primaitinimo sistemėlėje.

7. Sudarykite planą ir jo laikykitės

Pakeiskite požiūrį į kūdikio maitinimą: kai įsiterpia buteliukas, atsiranda šiek tiek chaotiški maitinimai ir jaučiama baimė, jog vaikas yra alkanas, todėl nebegalime vertinti žindymo kaip “vientiso dueto”. Aš labai rekomenduoju relaktuojančiai mamai savo mintyse atskirti vaiko ir savo poreikius: Vaiko poreikis – gauti būtiną maisto kiekį. Taip bus užtikrinamas jo augimas, mama bus ramesnė, sustiprėjęs mažylis žįs stipriau, tad kartu su mama stimuliuos krūtis, o vėliau pilnai žįs tik iš krūties. Negalime tikėtis, kad silpnas, vangus, krentančio svorio naujagimis žįs iš krūties, nes žindymas yra darbas, tam reikia energijos kalorijų, kurių jis negauna, arba gauna nepakankamai. Mamos poreikis – stimuliuoti krūtis: užtikrinti dažną krūtų ištuštinimą tiek dieną, tiek ir naktį bei papildomą traukimą iš abiejų krūtų. Relaktacijos atveju, svarbu, kad krūtų stimuliacija būtų atliekama sistemingai, ritmingai, nepaisant kiek ištraukiama pieno (nes kiekis yra laikinas ir dažniausiai reikšmingai pakinta po  2-3 dienų stimuliacijos ir auga toliau).

Jūs esate žindanti mama ir netrukus bus finišo tiesiojoje – kiekio mažinimo sistemėlėje: kiekvieną dieną pieno kiekis sistemėlėje sumažinamas 5 ml, nors ir toliau tęsiamas pieno ištraukimas iš krūtų, ypač naktį (dėl hormono prolaktino). Pavyzdžiui, nuo pirmadienio į sistemėlę pilamas kiekis 70 ml (vietoje įprastų 75 ml), nuo antradienio 65 ml, nuo trečiadienio 60 ml ir tęsiama tol , kol sistemėlėje nebelieka reikšmingo pieno kiekio. Įprastai, galima tęsti žindyti be sistemėlės, kuomet kiekis sistemėlėje būna apie 20 ml, tačiau kai kuriais atvejais, perėjimas prie pilnaverčio žindymo gali būti tik pilnai išminusavus kiekį sistemėlėje (čia reikia atsižvelgti į kūdikio būklę ir kitus parametrus). Šis etapas, kuomet palaipsniui mažinamas pieno kiekis sistemėlėje, priverčia vaiką stipriau darbuotis prie krūties ir tapti tikru žindomu kūdikiu – dažniau prabusti iš alkio, daugiau žįsti, stipriau traukti iš krūties, dažniau ramintis su krūtimi burnoje prieš užmiegant. Mamą tai gali varginti, todėl rekomenduojamas “guolis” –  jaukiai įsitaisyti lovoje kartu su vaiku, dažniau glausti nuogą vaiką prie nuogo kūno (t.y. oda- oda kontaktas), miegoti kartu su vaiku tiek dieną, tiek ir naktį.

9. Papildomo pieno ištraukimo mažinimas

Šiame etape, priklausomai nuo kiekio sistemėlėje, galima kasdien patrumpinti pieno ištraukimo trukmę iš priešingos krūties po kiekvieno maitinimo, nes pieno kiekį didina pats vaikas, kuris jau moka žįsti ir yra pakankamai sustiprėjęs. Pavyzdžiui, pirmadienį po kiekvieno maitinimo stimuliuojate krūtį 15 min (vietoje 20 min), antradienį 10 min ir taip toliau, kol visai nebeliks traukimo. Vėliau, lygiai taip pat sutrumpinkite pieno traukimą ir iš kitos krūties.

10. Sekite rezultatus

Fiksuokite rezultatus kasdien. Skaičiuokite vaiko pasišlapinimus ir pasituštinimus per parą. Pasverkite vaiką 1 kartą parą, tuo pačiu metu, tokia pačia apranga ir tomis pačiomis aplinkybėmis (prieš arba po maitinimo, bet visada vienodai). Pavyzdžiui, jei pasvėrėte vaiką nuogą be sauskelnių 21 valandą prieš maudynes, tai ir kitomis dienomis sverkite nuogą be sauskelnių tuo pačiu laiku.

11. Veskite rezultatų suvestinę raštu

Užsirašykite dienos rezultatus, pagal žemiau pateiktą pavyzdį, kad matytumėte kaip kinta vaiko svoris, suvalgomo maisto kiekis, ištraukto pieno kiekis. Jeigu jūsų relaktaciją stebi žindymo konsultantė, kasdien išsiųskite jai dienos suvestinę, kad būtų atsakingai stebimas vaiko augimo pokytis ir tinkamai prižiūrima jūsų relaktacija.

Pirmoje eilutėje matome, jog moteris žindė iš dešinės (D) krūties su sistemėle 30 minučių, papildomai išvalgyta 75ml, o po maitinimo iš abiejų krūtų (KD) ištraukta 40 ml. Tokiu pat principu reikia nuosekliai žymėti kiekvieną maitinimą ir dienos rezultatų suvestinę. Stebėkite, kaip auga vaiko svoris ir didiėja ištraukto pieno kiekis! Tai jus motyvuos stengtis ir išvaikys abejones. Esu pastebėjusi, jog moterims toks rezultatų surašymas tarnauja kaip drausminanti priemonė nuo chaoso ir streso, kuriuos kelia jos pačios, arba aplinkinių abejonės ir komentarai.

Sėkmės ir nesėkmės veiksniai

Atkreipkite dėmesį, jog moteriai pavyks relaktuoti, jei bus nuoseklus darbas ir rezultatų susisteminimas. Rezultatų fiksavimui yra įvairios mobiliosios programėlės, bet gali padėti ir paprastas pieštukas ir popieriaus lapas, ant kurio fiksuojami reikalingi parametrai. Esu pastebėjusi, jog kasdieninis rezultatų apibendrinimas padeda žindymo konsultantei, o ypač pačiai mamai(!) stebėti, kaip reaguoja vaikas į buteliuko atsisakymą, kaip auga jo svoris, pamatyti klaidas tarp žindymo intervalų ir trukmių, tačiau didžiausia nauda – pačiai mamai, kuomet ji gali matyti visą relaktacijos istoriją, palyginti ištraukto pieno kiekį prieš savaitę ir suprasti, jog pieno gausėja ir žingsnelis po žingsnelio juda į priekį, išimtinio žindymo link. Tai padeda didinti mamos motyvaciją, įkvepia pasitikėjimą savo jėgomis, o vaiko svorio priaugimas pašalina abejones, ar jam užtenka maisto.

Sveikai moteriai gali nepavykti relaktuoti, tam gali būti įvairių priežasčių. Išskirčiau dažniausiai pasitaikančius priežasčių šaltinius: mamos motyvacijos trūkumą, su mamos hormonų sistema susijusias lėtines ligas, vaiko sveikatos problemas (čia ypač dažnai pastebiu burnos nenormalumus, kurie nebūna laiku diagnozuoti: liežuvio ir lūpų pasaitėliai, kurie turi būti laiku įvertinti burnos chirurgų, besispecializuojančių kūdikių (ne suaugusių!) burnos anatomijoje ir motorikoje).