Psichoterapija: kas ir kaip vyksta?
Psichoterapija – tai serija susitikimų tarp specialisto ir kliento. Susitikimams yra keliamas tikslas. Psichoterapijos tikslai gali būti įvairūs, štai keli pavyzdžiai:
- Tikslas susivokti situacijoje: „Skirtis, ar gal dar savaime susivarkys?”, „Čia aš narcizė, ar mano vyras narcizas?”, „Kištis į mamos ir patėvio konflikus?”, „Kas su manimi negerai, kad nenoriu sėstis prie Kalėdinio stalo su tėvais”, „Išeiti iš darbo ar likti?”, , „bankrotas”, „skyrybos”, „artimojo mirtis ” ir pan.
- Tikslas keisti save: „noriu pasikelti žemą savivertę”, „noriu išmokti pasakyti NE”, „noriu neperduoti vaikams iš kartos į kartą einančių smurtinių santykių”, „noriu tapti nepriklausoma nuo maisto/alkoholio/etc.”
- Tikslas pakeisti santykius: „nebeliko intymių santykių”, „nesutariu su viršininke/ bendradarbe”, „mūsų su vyru niekas neberiša”, „vyras rado kitą moterį”, „kaip nevilkti visos buities vienai?”, „30 metų sūnus niekur nedirba, niekur nesimoko”
- Tikslas padėti sau: „bijau panikos atakos”, „sergu depresija”, „turiu baimę išeiti į žmones”, „bijau, kad netrukus atsitiks kažkas blogo”.
Kaip matote, tikslai gali būti įvairūs, o ilgalaikės psichoterapijos eigoje tikslai gali keistis.
Aktyvūs psichoterapeutai: klauso, pristabdo klientą, atkreipia kliento dėmesį, sugrąžina klientą į pirminę temą, siūlo pratimus, kviečia eksperimentuoti, skiria namų darbus ir t.t. Psichoterapeuto aktyvumas pasiteisina, kai klientas yra užstrigęs sunkumuose. Tai padeda klientui susigrąžinti galią daryti pokytį savo gyvenime. Įvairūs eksperimentai ir pratimai – lyg bandymų aikštelė veiksmams, kurių klientas anksčiau nedarė arba bijojo daryti. Kliento kalbos pristabdymai, dėmesio atkreipimas, sugrąžinimai prie pirminės temos pasitarnauja klientui – geresniam situacijos suvokimui, prioritetų sudėliojimui, mobilizacijai, tinkamų resursų numatymui.
Psichoterapeutai gali būti pakankamai „ramūs”– klausytis, išbūti su klientu, net jeigu tai “sunkios” temos: išprievartavimai, smurtas, mirtys, priklausomybės, suicidas, neištikimybė, badas, apleistumas ir etc. Tai psichoterapeutai nepabėgantys į lengvesnes temas, o priešingai, kartu su klientu išbūnantys temose kaip ramstis, kaip petys klientui, kaip stabilus socialinis kontaktas, kurio labai reikia nestabilioje situacijoje. Taip psichoterapeutas rodo klientui “žiūrėk, tai yra skausminga situacija, bet tai yra TIK situcija”.
Psichoterapija padeda asmenims, patiriantiems psichikos sveikatos sutrikimų ir emocinių iššūkių. Psichoterapija gali ne tik palengvinti simptomus, bet ir nustatyti pagrindines psichologines būklės priežastis, kad žmogus galėtų geriau funkcionuoti, pagerėtų emocinė savijauta. Psichoterapija gali būti naudojama kartu su psichiatro paskirtais vaistais ar kitais gydymo būdais.
Sąlygos, kurioms gali padėti psichoterapija, apima stresinius gyvenimo įvykius, traumas, ligas, netektis, skyrybas, specifinės psichinės sveikatos būkles (depresija, nerimas ir pan). Taip pat psichoterapija palaiko ir nukreipia klientus į asmeninius pokyčius.